Yra du signalų tipai – skaitmeniniai ir analoginiai. Kompiuterių duomenys yra skaitmeniniai, o telefonai, įvairi vaizdo ir garso aparatūra – analoginių duomenų šaltinis. Pirmu atveju perduodami signalai generuojami kaip elektriniai ar šviesos impulsai, antruoju – kaip elektromagnetinės bangos. Analoginiais signalais lengva multipleksuoti, t. y. vienu ryšio kanalu perduoti daug signalų, be to, jie ne taip greitai silpnėja, palyginti su skaitmeniniais, todėl galima perduoti didesniais atstumais. Skaitmeniniai, arba diskretieji, mažiau jautrūs trikdžiams, palyginti su analoginiais. Kompiuterių tinkluose skaitmeniniai signalai leidžia pasiekti didesnę spartą bei didesnį saugumą ir patikimumą.
Duomenims suteikti signalų formą gali būti naudojama įvairūs kodavimo būdai. Kompiuterio viduje naudojamas, pavyzdžiui, potencialo metodas, kai nulį atitinka vienoks įtampos lygis, o vienetą – kitoks. Taikant impulsų metodą, 0 ir 1 koduojami vienodo arba skirtingo poliškumo impulsais.
Kompiuterių tinkluose skaitmeniniams duomenims perduoti naudojami nemoduliuoti ir moduliuoti signalai. Nemoduliuoti signalai gaunami užkoduojant duomenis jau minėtais potencialo ar impulsiniu metodais. Nemoduliuotas signalas užima visą ryšio kanalą. Nemoduliuoti signalai naudojami aukštos kokybės kanaluose, pvz, ISDN, kur signalai perduodami atskirais vieno kabelio kanalais.
Moduliuoti skaitmeniniai signalai gaunami taikant analoginės moduliacijos metodus. Šiuo atveju skaitmeniniai duomenys pateikiami sinusoidės pavidalo signalu. Naudojant moduliaciją vienu kanalu skirtingais nešančiaisiais dažniais galima perduoti kelis signalus., pvz, taip dirba kabelinė televizija. Atliekant analoginę moduliaviciją, duomenys užkoduojami keičiant vieną iš nešančiosios bangos parametrų – amplitudę, dažnį ar fazę. Paprastai analoginė moduliacija naudojama, kai globaliuose tinkluose perduodami duomenys analoginėmis telefono ryšo linijomis.
Perduodant skaitmeninius duomenis analogine forma, naudojami tam tikri įrenginiai. Vietiniuose tinkluose – tinklo plokštės, pritaikytos tam tikrai perdavimo terpei, pavyzdžiui, vytai porai, koaksialiniam ar optiniam pluoštiniam kabeliui, o globaliuose – modemai. Pastarieji atlieka šias funkcijas: koduoja(moduliuoja) ir dekoduoja (demoduliuoja) duomenis, sinchronizuoja elektromagnetinių signalų perdavimą ryšio linijomis, atlieka duomenų perdavimo teisingumo kontrolę ir kt.
Tobulėjant ryšių technikai, vis plačiau naudojami skaitmeniniai ne tik kompiuterių duomenų, bet ir garso bei vaizdo perdaimo būdai.